Coca-Cola sudėtis

Kur galima rasti informacijos apie Coca-Cola sudėtį?

Vìsos Coca-Cola bei kitų gėrimų sudedamosios dalys nurodytos ant jų skardinių arba buteliukų.
Coca-Cola sudėtyje yra:
* karbonizuoto vandens, kuris puikiai numalšina troškulį;
* cukraus, kuris suteikia saldumo;
* kofeino, kuris suteikia šiek tiek kartumo;
* fosforo rūgšties (gautos iš natūralių mineralų), suteikiančios rūgštumo;
* karamelės, kuri suteikia gėrimui tam tikrą spalvą;
* natūralių prieskonių bei kvapiklių.

Dėmesio! Į Coca-Cola gėrimą niekada nebuvo dedama konservantų ir sintetinių kvapiklių bei prieskonių. Pažadame, jog jų nenaudosime ir ateityje.
Skystyje su žemu pH (kai pH lygis žemesnis nei 3, pvz., citrinų sultyse ar acte) atsiranda natūrali apsauga nuo mikroorganizmų dauginimosi. Coca-Cola gėrimo pH taip pat yra žemas, o iš gamtinių mineralų rūdos ar uolienų gaminama fosforo rūgštis pH lygį dar labiau sumažina. Todėl į Coca-Cola gėrimą mes nededame konservantų, nes jų tiesiog nereikia.

(Toliau esantis tekstas atsidaro kaip atskira nuoroda spustelėjus atitinkamą nuorodos eilutę.)

Karbonizuotas vanduo (šioje vietoje turi būti nuoroda „Kas užrašyta ant Coca-Cola etiketės?“, nuoroda apie karbonizuotą vandenį)
Norint būti sveikiems, reikia vartoti pakankamai baltymų. Tyrimais patvirtinta, jog ir saldinti, ir nesaldinti gėrimai aprūpina organizmą baltymais. Coca-Cola sudėtyje yra 89% vandens, taigi 250 ml Coca-Cola buteliukas sudaro dalį rekomenduojamos vandens paros normos (2,5 l).

Dėl karbonizuoto vandens Coca-Cola gėrimas linksmai šnypščia. Šnypštimą ir kylančius burbuliukus pilant Coca-Cola į stiklinę sukelia gėrime esančios anglies dvideginio dujos, kurios dėl specialios gamybos technologijos ištirpsta vandenyje. Šnypščiantis vanduo sustiprina troškulį malšinančias gėrimo savybes.


Cukrus ir dirbtiniai saldikliai (šioje vietoje turi būti nuoroda „Kas užrašyta ant Coca-Cola etiketės?“, nuoroda apie cukrų)
Cukrus pagerina Coca-Cola gėrimo skonio savybes ir suteikia jam saldumo. 250 ml talpos Coca-Cola buteliuke yra 26,5 g cukraus, t. y. beveik tiek pat, kiek ir 250 ml apelsinų sulčių, tačiau mažiau nei obuolių ar vynuogių sultyse. Į Coca-Cola gėrimą dedame valgomąjį cukrų (sacharozę), kuriuo saldiname arbatą arba kavą.

Vengiantiems vartoti daug kalorijų ir cukraus siūlome Coca-Cola light arba Coca-Cola Zero ir kitus The Coca-Cola Company gaminamus gėrimus, pvz., Nestea šaltosios arbatos gėrimą, Bonaqua vandenį ir kt gaminius. Galima laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos ir aktyviai gyventi mėgaujantis Coca-Cola bei kitais mūsų gaminamais gėrimais.

Ant mūsų gėrimų etikečių taip pat nurodytos rekomenduojamos maistingųjų medžiagų paros normos (GDA). Ši informacija padeda geriau suprasti, kiek ir kokių medžiagų reikia suvartoti per dieną.

Daugiau apie GDA skaitykite straipsnyje „Kas yra GDA?“ (nuoroda į straipsnį apie GDA).


Dirbtiniai saldikliai
Į gaminius, kuriuose yra mažai kalorijų, pavyzdžiui, Coca-Cola light ir Coca-Cola Zero, dedama dirbtinių saldiklių. Šias medžiagas (taip pat ir aspartamą) mokslininkai nuodugniai tyrė daugiau nei 30 metų. Galiausiai jie padarė išvadą, jog jos nėra pavojingos sveikatai.

Aspartamas mūsų gėrimams suteikia saldumo, tačiau nesuteikia kalorijų. Tai viena labiausiai tyrinėtų maisto produktų ir gėrimų gamyboje naudojamų medžiagų. Daugiau nei 200 atliktų tyrimų rezultatų parodė, jog aspartamas nėra pavojingas sveikatai. Tai, jog aspartamas nekenksmingas sveikatai, Europos maisto saugos tarnyba paskutinį kartą patvirtino 2006 m. Iš mūsų gaminamų gėrimų gausos kiekvienas ras sau tinkamiausią – gėrimus, kuriuose yra aspartamo, kaip antai Coca-Cola light, gali gerti net ir tie, kurie dėl sveikatos problemų priversti atsisakyti cukraus, saldaus maisto ar turi riboti suvartojamų kalorijų kiekį.

Tie, kurie vis dėlto nenori vartoti saldiklių, gali rinktis daugelį kitų skanių The Coca-Cola Company gaminamų gėrimų: Coca Cola, Cappy sultis, Nestea šaltąją arbatą, Bonaqua vandenį ir kt.


Kofeinas (šioje vietoje turi būti nuoroda „Kas užrašyta ant Coca-Cola etiketės?“, nuoroda apie kofeiną)
Kartokas kofeinas – viena išskirtinį Coca-Cola skonį lemiančių medžiagų. Viso pasaulio maisto priežiūros institucijos, Didžiosios Britanijos maisto standartų agentūra (FSA) ir Europos Komisija nusprendė, jog saikingai vartojamas kofeinas yra visiškai nepavojingas.

250 ml talpos Coca-Cola buteliuke yra apie 24 mg kofeino. Tai sudaro beveik trečdalį kofeino kiekio, esančio tokioje pat filtruotos kavos porcijoje, arba pusę kiekio, esančio tokios pat talpos arbatos puodelyje. Nėra tiksliai nustatytos rekomenduojamos didžiausios kofeino paros normos, tačiau, suvartojęs jo daugiau nei 10 mg vienam kilogramui kūno svorio, žmogus gali tapti nervingas ir irzlus. Taip galėtų nutikti tik tuo atveju, jei 60 kg sveriantis žmogus išgertų net 6 litrus Coca-Cola!

Coca-Cola populiarumas visame pasaulyje mums neleidžia naudoti natūralaus kofeino. Vietoj jo naudojame tokią pat gerą ir kokybišką medžiagą – sintetinį kofeiną, kuris yra gamtoje randamo kofeino kopija. Tai net nėra sintetinis kofeinas, nes sintetika vadiname tas medžiagas, kurių atitikmens gamtoje nėra.


Fosforo rūgštis (šioje vietoje turi būti nuoroda „Kas užrašyta ant Coca-Cola etiketės?“, nuoroda apie fosforo rūgštį)
Fosforo rūgštis, suteikianti Coca-Cola malonų lyg „adatėlių“ pojūtį, gaunama iš natūralios mineralinės rūdos arba uolienų. Prieš dėdami šią medžiagą į gėrimą, rūdą turime šiek tiek apdoroti, kad ji tiktų tokiam gėrimui kaip Coca-Cola. Dėl šio apdorojimo fosforo rūgšties negalime vadinti visiškai natūralia. Fosforas yra svarbi maistinė medžiaga, kuri skatina kaulų ir dantų augimą bei užtikrina jų apsaugą. Fosforas taip pat atlieka svarbią funkciją organizmo energijos perdirbimo sistemoje. Vidutiniam suaugusiajam per dieną reikia 1000–1500 mg fosforo, o 250 ml Coca-Cola gėrime jo yra 42 mg (2–4% paros normos).


Karamelė (šioje vietoje turi būti nuoroda „Kas užrašyta ant Coca-Cola etiketės?“, nuoroda apie karamelę)
Karamelė yra viena seniausiai gėrimų ir maisto gamybai naudojamų spalvų pasaulyje. Coca-Cola gamyboje ji pradėta naudoti nuo 1886 m.! Tačiau karamelės gamtoje nėra, todėl mes negalime jos vadinti natūralia medžiaga. Tai produktas, kurį galite pasigaminti patys savo virtuvėje, kaitindami cukrų. Prisiminkite, pavyzdžiui, vaisių pudingą su viršuje degintu cukrumi – juk tai irgi karamelė. Tai spalvos rūšis, kurią mes naudojame gamindami Coca-Cola.

Natūralūs kvapikliai ir prieskoniai (šioje vietoje turi būti nuoroda „Kas užrašyta ant Coca-Cola etiketės?“, nuoroda apie kvapiklius)
Norint patvirtinti visišką bet kurio produkto natūralumą, reikia jį aptikti gamtoje. Todėl mes neteigiame, jog Coca-Cola yra natūralus produktas. Tačiau neabejotinai galime patvirtinti, jog Coca-Cola sudėtyje niekada nebuvo jokių dirbtinių kvapiklių ar konservantų. Pažadame, kad jų niekada ir nebus. Visos mūsų gaminamų gėrimų sudedamosios dalys yra nekenksmingos sveikatai ir atitinka įstatymus daugiau nei 200 šalių, kur jie yra parduodami.



1.3 Dirbtiniai maisto priedai

Kas yra dirbtiniai maisto priedai ir kodėl jų dedama į maistą?

Maisto priedai būna natūralūs ir sintetiniai. Jie naudojami dėl maisto gamybos technologijos. Į maisto produktus priedai dedami siekiant:

• ilgiau išlaikyti maisto produktus šviežius, apsaugoti juos nuo gedimo (naudojami konservantai);
• pasiekti reikiamą produkto konsistenciją (naudojami stabilizatoriai, kietikliai, emulgatoriai);
• suteikti maistui patrauklesnę spalvą (naudojami maistiniai dažai);
• pasaldinti produktus, bet ne cukrumi (naudojami saldikliai);
• apsaugoti maisto produktus nuo deguonies, dėl kurio jie ima gesti (naudojami antioksidantai).

Ant maisto produktų pakuotės nurodoma gaminio sudėtis. Šiame sąraše maisto priedai žymimi pagal grupes, nurodomas maisto priedo pavadinimas arba jo skaičius. Europoje maisto priedai žymimi raide „E“, kuri reiškia, jog maisto priedas yra patikrintas ir patvirtintas ES.

Dažniausiai naudojamos šios maisto priedų grupės:
maistiniai dažai E 100 – E 199;
konservantai E 200 – E 299;
antioksidantai E 300 – E 399;
emulgatoriai, stabilizatoriai E 400 – E 499.

Maisto priedų naudojimas turi būti pagrįstas.
Dažnai į daug riebalų turinčius maisto produktus dedama antioksidantų, kurie apsaugo produktus nuo deguonies sukeliamo riebalų gedimo, gaminio spalvos ir skonio pakitimų bei nuo energetinės vertės sumažėjimo. Vienas plačiausiai naudojamų antioksidantų yra askorbo rūgštis E 300 (vitaminas C).
Į mėsą ir jos gaminius dažnai dedama bakterijų dauginimąsi slopinančių konservantų nitritų (E 249 ir E 250) bei nitratų (E 251 ir E 252). Jie mėsai suteikia rausvą spalvą.
Gėrimams naudojami konservantai yra sorbo rūgštis ir sorbatai (E 200, E 202-203), taip pat benzenkarboksirūgštis ir benzenkarboksilatas. Sorbo rūgšties ir benzenkarboksirūgšties esama ir gamtoje, šių medžiagų yra kai kuriose uogose.
Maistiniai dažai dažniausiai naudojami konditeriniams gaminiams, saldumynams puošti. Jų yra ir gaiviuosiuose gėrimuose, taip pat jogurtuose ir leduose.
Jei maisto produktas labai spalvingas, galima neabejoti, jog jo sudėtyje yra azo dažiklių.

Nustatyti leistini didžiausi maisto priedų naudojimo kiekiai – maisto priedų normos pagal atskiras maisto grupes.
Visi Europos Sąjungoje (taip pat Estijoje) leistini maisto priedai pripažinti kaip nekenksmingi žmonių sveikatai. Leistiną maisto priedų normą sudaro visas per dieną suvalgyto maisto sudėtyje esančių maisto priedų kiekis.
Vartotojai turi ir patys kontroliuoti savo maisto racioną – jis turi būti įvairus ir subalansuotas. Tai padės išvengti maisto priedų pertekliaus.


1.4 Saldikliai

Kas yra saldikliai?

Žmonių potraukis saldumynams yra seniai žinomas faktas. Tačiau tie, kurie vengia vartoti cukrų, turi nemažai alternatyvų. Cukrų galima pakeisti saldžiais polialkoholiais, baltyminės kilmės saldžiais mišiniais arba dirbtiniais saldikliais, kurie organizme neskyla ir nesuteikia energijos.

Iš saldžių polialkoholių žinomiausias yra ksilitolis. Ksilitolis slopina kariesą sukeliančių mikrobų augimą. Jo dedama į kramtomąją gumą. Ksilitolio yra ir bananuose, beržo suloje bei grybuose. Tai dirbtinis saldiklis, kuris palaiko drėgmę, taip pat atlieka stabilizatoriaus bei emulgatoriaus funkcijas. Vaikams po valgio rekomenduojama duoti kramtomosios gumos su ksilitoliu – ją reikėtų kramtyti apie 5 minutes, o po to išspjauti.

Baltyminės kilmės saldžiu junginiu laikomas taumatinas, kuris 1500 kartų saldesnis už sacharozę arba paprastąjį cukrų. Ši medžiaga taip pat naudojama kramtomosioms gumoms saldinti. Taumatinas yra maisto priedas, dirbtinis saldiklis ir kvapo bei skonio stipriklis (kvapioji medžiaga).

Iš sintetinių saldiklių svarbiausias yra aspartamas. Ši medžiaga 200 kartų saldesnė už sacharozę. Aspartamo skonis primena paprastąjį cukrų, tačiau ši medžiaga beveik nesuteikia energijos. Saikingai vartojamas aspartamas nesukelia padidėjusio jautrumo. Aspartamo dienos norma apskaičiuojama pagal kūno svorį – 40 mg vienam kūno svorio kilogramui. Taigi 70 kg sveriantis žmogus per dieną gali suvartoti daugiausia 2,8 g aspartamo, kurio saldumas prilygsta 600 g cukraus. Negalima viršyti aspartamo normos. Teoriškai galima valgyti vien aspartamu saldintus sausainius, pudingus, gerti gaiviuosius gėrimus, kramtyti kramtomąją gumą ir vartoti kt. produktus. Tačiau vaikams nepatartina vartoti dirbtinių saldiklių, nes dėl jų nedidelio kūno svorio vienam kilogramui nustatytas aspartamo kiekis gali būti per didelis.
Aspartamo prekybiniai sinonimai yra Nutrasweet, Candarel.
Taip pat žinomas sacharinas, ciklamatai ir kt. medžiagos. Dirbtinių saldiklių pavadinimai įvairiose šalyse skiriasi.

Dirbtiniai saldikliai numalšina saldžių medžiagų poreikį ir nesuteikia papildomų kalorijų. Gali būti, kad jie sužadina apetitą, nes paruošia organizmą priimti maistą. Todėl saldiklius reikėtų vartoti mažais kiekiais ir valgyti kuo įvairesnį maistą.



2. Gaiviųjų gėrimų mitai ir tikrovė

2.1 Su Coca-Cola susiję mitai

Ar Coca-Cola gadina dantis?
Ar Coca-Cola gėrime yra kada nors buvę kokaino?

Manoma, jog Coca-Cola gadina dantis, tačiau iš tiesų taip nėra.

Dantų kariesą gali sukelti visi gėrimai ir maisto produktai, kurių sudėtyje yra cukraus ir krakmolo. Reikėtų atkreipti dėmesį į kelis veiksnius, pvz., į seilėse ir burnoje esančias bakterijas, taip pat į tai, kiek laiko dantys yra veikiami cukraus ir krakmolo. Tokie gėrimai kaip Coca-Cola geriami gana greitai, o seilės išvalo cukraus ir rūgščių paveiktą burną. Dantų karieso problema visame pasaulyje sumažėjo, o gaiviųjų gėrimų vartojimas, atvirkščiai, išaugo1–2. Pagrindinė bėda – burnos higiena.

Pirminio Coca-Cola gėrimo sudėtyje nebuvo kokaino.
Nei Coca-Cola, nei kitų mūsų gaminamų gėrimų sudėtyje nėra kokaino ir kitokių kenksmingų medžiagų. Į Coca-Cola niekuomet nebuvo dedama kokaino.


2.2 Poveikis kaulams

Ar Coca-Cola kenkia kaulams?

Gaivieji gėrimai kaulams nekenkia.
Anksčiau buvo manyta, jog gazuoti gėrimai, kurių sudėtyje yra fosforo rūgšties, kenkia kaulams. Tačiau tyrimais įrodyta, jog fosforas nekliudo kalcio pasisavinimui. Kaulų problemas iš tiesų lemia kalcio ir vitamino D stygius maiste, moteriškųjų hormonų pokyčiai bei fizinio aktyvumo trūkumas.


2.3 Cukraligė

Ar tiesa, jog gazuotuose gėrimuose esantis cukrus gali sukelti cukraligę?

Daugelis tyrimų parodė, jog cukrų ir cukraligę sieja tam tikras ryšys3, tačiau atlikta ir kitų tyrimų, kurių rezultatai patvirtino, kad svarbiausia yra suvartotas kalorijų kiekis.4 Pagrindinėmis cukraligės priežastimis laikomas per didelis svoris, senatvė, genai, sergamumas šia liga šeimoje, nesveiki mitybos įpročiai, kai vartojama per daug cukraus ir krakmolo.


2.4 Vaikų hiperaktyvumas

Ar gaiviųjų gėrimų sudėtyje esantis cukrus gali sukelti vaikų hiperaktyvumą?

Gazuotų gėrimų sudėtyje esantis cukrus neturi įtakos vaikų hiperaktyvumui.
Jau nuo 1920 m. mokslininkai tiria įvairias teorijas apie gėrimuose esančio cukraus ir hiperaktyvumo ryšį, tačiau iki šiol tarp jų nerasta nieko bendra.5-7

Taip pat teigiama, kad vaikų hiperaktyvumą sukelia gėrimams spalvą suteikiantys maisto priedai. Medicinos žurnalas The Lancet pateikė 2007 m. Didžiosios Britanijos Sautamptono universitete atliktų tyrimų rezultatus. Jie parodė, jog tarp natrio benzenkarboksilato, dažiklių mišinio ir hiperaktyvumo yra tam tikras ryšys.8 Europos maisto saugos tarnyba peržiūrėjo Sautamptono universiteto tyrimus ir nusprendė, jog, remiantis tyrimų rezultatais, nėra būtinybės keisti priimtų leistinų dažiklių normų. Tačiau Europos Parlamentas, atsižvelgęs į Sautamptono universiteto tyrimus, vis dėlto pateikė įstatymo projektą dėl tam tikrų žinomų maisto dažiklių uždraudimo ir papildomų įspėjimų ant maisto gaminių, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, etikečių pateikimo, nurodant dažiklių pavadinimus (oranžinis geltonasis (E 110) 9, chinolino geltonasis (E 104) 9, azorubinas (E 122) 9, raudonasis dažiklis (E 129) 2, tartrazinas (E 102) 9, raudonasis ponso dažiklis 4R (E 124) 9).

Mes visada atsižvelgiame į vartotojų nuomones ir savo gėrimų gamyboje visuomet naudojame natūralias sudedamąsias dalis, nes jos užtikrina puikų skonį ir yra nekenksmingos. Artimiausiu laiku ketiname peržiūrėti kelis gaminius, kurių sudėtyje yra Sautamptono universiteto tyrimuose minėtų dažiklių. Greitai pranešime jums apie tolesnius veiksmus.



Šaltiniai
1. Heller KA, et al. Sugared soda consumption and dental caries in the United States. Journal Dental Research, 80:1949-1953, 2000.
2. Luissi A, Jaeggi T, Zero D. The role of diet in the aetiology of dental erosion. Caries Research, 38(Suppl 1):34-44, 2004.
3. Dhingra R, Sullivan L, Jacques PF, Wang TJ, Fox CS, Meigs JB, D'Agostino RB, Gaziano JM, Vasan RS. Soft drink consumption and risk of developing cardiometabolic risk factors and the metabolic syndrome in middle-aged adults in the community. Circulation. 2007 Jul 31;116(5):480-8.
4. Pittas AG, Roberts SB, Das SK, Gilhooly CH, Saltzman E, Golden J, Stark PC, Greenberg AS. The effects of the dietary glycemic load on type 2 diabetes risk factors during weight loss. Obesity (Silver Spring). 2006 Dec;14(12):2200-9
5. Wolraich ML, et. al.”Effects of diets high in sucrose or aspartame on the behavior and cognitive performance of children. New England Journal Medicine, 330:301-307, 1994.
6. Wolraich ML. Effect of sugar on behavior or cognition in children, a meta-analysis. Journal American Medical Association, 274:1617-1621, 1995.
7. Krummel DA, et al. Hyperactivity: is Candy Causal? Critical Reviews Food Science Nutrition, 36:31-47, 1996.
8. McCann D, Barrett A, Cooper A, Crumpler D, Dalen L, Grimshaw K, Kitchin E, Lok K, Porteous L, Prince E, Sonuga-Barke E, Warner JO, Stevenson J. Food additives and hyperactive behaviour in 3-year-old and 8/9-year-old children in the community: a randomised, double-blinded, placebo-controlled trial. Lancet. 2007 Sep 5

9. Išskyrus atvejus, kai dažikliai naudojami mėsos sveikumą patvirtinančių ženklų žymėjimui arba dekoratyviniam kiaušinių lukštų dažymui bei ženklinimui.